Foneminė klausa – žmogaus gebėjimas skirti fonemas arba garsus žodyje. Vaikų, turinčių kalbos sutrikimų, foneminė klausa vystosi pavėluotai. Gera foneminė klausa yra sėkmingo skaitymo ir rašymo prielaida.
Nesusiformavus foneminei klausai, vaikas suvokia mūsų kalbą apytiksliai, be to sunkiau sekasi mokytis garsų, juos tvirtinti, diferencijuoti. Vaikai gali neskirti skardumo – duslumo (p-b, s-z), ilgumo – trumpumo (i-y), balsių – nuo dvibalsių, panašiai skambančiu fonemu (s-s, s-z-c).
Korekcija pradedama nuo nekalbinių garsų skyrimo – klausos dėmesio lavinimo.
Mažylis mokosi klausytis nuo pat gimimo. Jis mokosi suvokti, atskirti, interpretuoti, tinkamai išreikšti garsą, jį mėgdžioti. Ugdyti klausos dėmesį galima nuolat, reikia tik trupučio fantazijos. Pasitelkus kasdienines priemones ir žaidimus galima keliauti į garsų pasaulį:
• Klausytis, kokius garsus gali skleisti mūsų kūnas, burna: trepsėti, ploti, čepsėti, pliauškėti liežuviu, švilpti ir pan.;
• Aplinkos garsų klausymas ir imitavimas: mašinos ūžimas, vėjo šniokštimas, lašelių kapsėjimas ir t.t.;
• Namų garsų klausymas ir imitavimas;
• Gyvūnų skleidžiamų garsų klausymas ir imitavimas: katės miaukimas, šuns lojimas ir pan.;
• Muzikos instrumentų klausymas;
• Klausytis tyliu ir garsiu garsu, įvairiomis intonacijomis tariamų garsų ir t.t.;
• Pažaiskite žaidimą “aklasis” – užsimerkus, klausytis įvairių garsų ir atspėti;
• Klausytis pasakojimo ir išgirsti duotą žodį – signalizuoti išgirdus.
LINKIU SĖKMĖS IR KŪRIBINGUMO!
Parengė logopedė Ramunė Kišonienė